Augantys savaiminiai miškai gali pasiglemžti ir žemės ūkio paskirties sklypus

Į „Vilnies“ redakciją paskambinusi skaitytoja, išdėsčiusi susirūpinimą kertamu pušynėliu netoli Girsteitiškio, dar ir apgailestavo, kad toks gražus pušynas yra kertamas. Skaitytoja teiravosi, ar tokie kirtimai teisėti, juolab, kad kertama plynu kirtimu. Į šį klausimą atsakęs miško savininkų kooperatyvo (MSK) direktorius Saulius Tirevičius, pirmiausia pabrėžė, kad vienareikšmiško atsakymo nėra, o tokio pobūdžio kirtimus galima vertinti iš trijų pozicijų – miškininko, ūkininko ir ketinančiojo vykdyti statybas.

-Galbūt atsakymą pradėsiu nuo to, kad žemė turi savininką ir savininkas sprendžia, ką su ja daryti. Jeigu norima auginti mišką, tai apaugę plotai paliekami, jeigu norima grįžti prie ūkininkavo, medžiai pjaunami, – sakė direktorius, pridūręs, kad jam ne tik miškininko, bet ir ūkininko pozicijos žinomos.

-Žemė savaiminiu mišku apauga per 15 – 20 metų. Tai dažniausiai atsitinka su nedirbama ir beverte žeme. Kadangi mokesčiai nebuvo dideli, dalis savininkų tokius plotus ir palikdavo dirvonuoti, o juose  pradėjo sėtis beržiukai, pušelės, alksniukai, tai yra, augti miškas. Iš miškininko pozicijos tai yra gerai, nes žemė turi duoti produkciją. Jeigu nieko neaugini, tai bent jau lai auga miškas, o miškininkams daugėja darbų, nes jaunuolynus reikia retinti, kitaip tariant prasideda produkcijos gamyba, – dėstė ilgametis „Aukštaitijos šilas“ direktorius. – Bet yra ir kita pusė. Kadangi tai yra žemės ūkio paskirties sklypai, o paskutiniu metu labai daug dėmesio skiriama apleistoms žemėms arba toms, kurios apauga mišku, užtai yra didinami mokesčiai. Dalis žmonių, jau išsigandę šių mokesčių, skuba žemės sklypus tvarkyti, nes mokesčiai už apleistas žemes padidėjo keturis kartus. Pasidėjo kirtimai, dažniausiai samdant įmones, kurios apaugusius plotus išvalo ir medieną panaudoja biokurui. Reikia paminėti ir tai, kad ir valstybė grąžina savininkams apleistus plotus arba juos ūkininkai perka iš valstybės, o ūkininkams reikia dirbamos žemės arba ganyklų, todėl vėl vykdomi kirtimai. Kitaip tariant, viskas priklauso nuo žemės savininko sprendimo.

MSK „Aukštaitijos šilas“ direktorius, klausiamas, ar gali nutikti taip, kad savaiminiu miškus apaugusi žemės ūkio paskirties žemė gali tapti miško žeme, kalbėjo, kad tokios tikimybės negalima atmesti.

-Mano nuomone, žemės paskirties nustatymas iš viso yra nereikalingas dalykas. Tačiau kadangi ta paskirtis yra nustatoma, ji savaime pasikeiti negali. Bet tiems žemės savininkams, kurių sklypuose auga savaiminiai miškai, reikia atkreipti dėmesį į du svarbius dalykus. Vienas iš jų – tai leidimas įveisti mišką žemės ūkio paskirties sklype. Jis naudingas tuo, kad tokie žemės sklypai nelaikomi apleista žeme, savininkas išvengs baudos už netikslinį žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, o  naujai augantį mišką bus galima įtraukti į miškų kadastrą. Antras svarbus dalykas – statybos. Lietuvoje kas dešimt metų vyksta visų miškų inventorizacija. Ir jeigu jos metu randamas žemės ūkio paskirties sklype užaugęs miškas, plotas ir inventorizuojamas kaip miškas. O tokiu atveju statybos draudžiamos. Todėl jeigu savininkas planuoja statybas jis turėtų nelaukti, kol dirvonuojanti žemė taps miško žeme, –  patarė Saulius Tirevičius, dar paminėjęs, kad būtent dėl šios priežasties ir „Aukštaitijos šilui“ teko iškirsti apie pusantro hektaro gražaus beaugančio miško. Sprendimą priėmė žemės savininkas, išsiaiškinęs, kokios pasekmės laukia perspektyvoje, jeigu jo žemėje ir toliau augs medžiai.

„Vilnies“ informacija

2017 m. gruodžio 01 d., Nr. 94

Tagged , , .