Latvijoje ir Estijoje, kuriose beveik trigubai stambesnės privačios miško valdos nei Lietuvoje, miško savininkais vis dažniau tampa įmonės. Didesnės valdos leidžia veiklą vykdyti efektyviau. Be to, nemažą įtaką tam daro palankesnė mokestinė aplinka.
Tiesa, politikai, konkrečiai Algimantas Salamakinas, Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas, reaguodamas į kritiką, kad privačių miškinininkų pinigai naudojami ne pagal paskirtį, t. y. nukreipiami ne miško keliams tvarkyti, o iš jų išlaikoma ne tik privačius miško savininkus kontroliuojanti Valstybinė miškų tarnyba, bet ir visai nieko bendra su privačiais miškais neturinti Generalinė miškų urėdija, Seime rudenį žada apsvarstyti siūlymus, kad mokestis būtų sumažintas nuo 5% iki 2,5%.
Kodėl ten aktyvesnės įmonės
Latvijoje ir Estijoje įmonių valdomi miškai jau dabar užima apie penktadalį viso privataus miško ploto, o miškų valdos yra triskart stambesnės (8–10 ha) nei Lietuvoje (3,4 ha).
Jaanus Aunas, Estijos privačių miškų centro direktorius, akcentuoja, kad nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo Estija pasirinko aktyvią užsienio investicijų skatinimo kryptį, todėl miškų, kaip ir kitoms, įmonėms nėra taikomas joks pelno mokestis. Valstybei patogiau vykdyti miškų ūkio valstybinę kontrolę, kai privatų mišką valdo ne fizinis asmuo, bet įmonė. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad mokesčių inspekcijai sąskaitą, nuo kurios ir skaičiuojamos pajamos už parduotą medieną, elektroniniu būdu teikia tiek miško savininkas, tiek medienos pirkėjas.
Larsas George‘as Hedlundas jau septynerius metus vadovauja antrinei Švedijos miškų valdymo bendrovės „Bergvik Skog“ įmonei Latvijoje. Jis pasakoja, kad kompanija nemažai valdų turi Latvijos pasienyje su Lietuva, tad natūraliai norėtų ir galėtų plėstis į Lietuvos pusę, kur bendrovė prekiauja mediena, parduoda biokurą. Tačiau kol kas įmonės plėtrą stabdo biurokratinės kliūtys, be to, Lietuvoje dominuoja smulkios valdos. „Bergvik Skog“ Latvijoje plečiasi įsigydami kaimynystėje esančias valdas.
„Galimybė konsoliduoti valdas yra svarbiausia prielaida investuoti, o optimaliai valdoma gali būti 100.000–200.000 ha“, – VŽ yra sakęs p. Hedlundas. „Bergvik Skog“ Švedijoje valdo 2,3 mln. ha miško, arba 8% rinkos, Latvijoje turi įsigiję 100.000 ha.
Aku Sorainenas, advokatų kontoros „Sorainen“ Lietuvoje įkūrėjas, taip pat yra privataus miško savininkas. Jo šeimai priklauso miško valdos Suomijoje ir Baltijos šalyse. Ponas Sorainenas nemato nieko bloga, kad Lietuvos įstatymai reikalauja parduodamą žemės ūkio paskirties ar miško valdą pasiūlyti įsigyti kaimynui. Gali būti, kad tai skatina konsolidaciją. „Jeigu po dešimtmečio matysime valdų stambėjimą, tuomet bus galima daryti išvadą, kad ši įstatymo nuostata teigiamai pasitarnavo miškų ūkiui Lietuvoje “, – teigia p. Sorainenas.
Pono Hedlundo nuomone, turėtų atsirasti ekonominiai svertai Lietuvoje konsoliduoti miškų valdas, tai savo ruožtu sudarytų sąlygas efektyviau prižiūrėti stambesnes vienoje vietoje sutelktas valdas. Pavyzdžiui, Švedijoje įsigyjant miško valdą iš kaimyno, taikomi mokesčio atidėjimai, t. y. galima susigrąžinti Gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo įsigijimo sumos, kuris privalo būti sumokėtas tik tuo atveju, jei ta valda po kurio laiko perparduodama.
Baltijos šalių ir Švedijos miškų statistika
| Estija | Latvija | Lietuva | Baltijos šalys | Švedija | |
| Vidutinė orientacinė stataus miško su žeme kaina, Eur/ha* | ~4.039 | ~4.100 | ~3.720 | – | ~5.200 |
| Vidutinė orientacinė kaina, Eur/kub. m* | ~20,5 | ~19 | ~15,5 | – | ~27-60 |
| Vidutinė miško valda, ha | 8-10 | 8-10 | 3,4 | – | 35 |
| Valstybės valdomi miškai, dalis % | 39% | 50% | 49% | 46% | 17% |
| Stataus miško tankis, kub. m/ha | 197 | 218 | 240 | – | 130 |
| Stataus miško pasiūla, mln. kub. m. | 454 | 631 | 501 | 1.512 | 3.000 |
| Savivadybės, bažnyčia, kt. savininkai, dalis % | 13% | 8% | 15% | 12% | 2% |
| Privatūs savininkai | 60.000 | 150.000 | 230.000 | 440.000 | 330.000 |
| Privatūs miškai, dalis % | 48% | 42% | 36% | 42% | 81% |
| Plotas. mln. ha | 4,5 | 6,5 | 6,5 | 17,5 | 40,7 |
| Pjautinė mediena, mln. kub. m | 0,5-0,6 | 1,5-3 | 0,7 | 2,7-4,3 | 16,2 |
| Miškų plotas, mln. ha | 2,3 | 2,9 | 2,1 | 7,3 | 23,2 |
| Metinės kirtimų apimtys, mln. kub. m | 6-8 | 9-11 | 6-8 | 21-27 (50%) | 82 (70%) |
| Metinis miško prieaugis, mln. kub. m | 11-13 | 20-27 | 12-16 | 40-56 | 116 |
| Gyventojų sk., mln. | 1,3 | 2,0 | 2,9 | 6,2 | 9,8 |
| Didesnių nei 100 ha valdų sk. | 500-600 | – | 200 | – | – |
| Apvaliosios medienos eksportas per metus, mln. kub. m | 1,4-2,0 | 3,1-4,1 | 1,5-2,0 | 6,0-8,1 | 0,8 |
*- 2015 m. duomenimis. Tikrosios kainos svyruoja priklausomai nuo įvairiausių veiksnių: medyno amžiaus, medžių aukščio, rūšinės sudėties; Švedijos atveju klimato zonos (Pietuose didžiausią Šiaurėje – mažiausia).
Kaip apmokestina latviai
Arnis Muizniekas, Nacionalinės Latvijos miško savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas akcentuoja, kad latviai yra patenkinti mokestine sistema, kuri galioja nuo 2010 m. Po mokestinės reformos mokesčiai miško savininkams Latvijoje sumažėjo, supaprastėjo jų administravimas, o surenkama jų nepalyginti daugiau nei iki tol, todėl jie nesijaučia išlaikytiniai, priešingai, didžiuojasi, kad prisideda prie šalies ekonomikos plėtros.
Latvijoje, kaip ir Estijoje, mokesčiai už privačių miškų naudojimą skaičiuojami per GPM prizmę. Jo dydis Latvijoje yra 10%. Tačiau, jei privatus miško savininkas parduoda medieną stačiu mišku, gautų pajamų suma, nuo kurios turėtų būti mokamas GPM, mažinama 25%, o jei parduodami pagaminti apvaliosios medienos sortimentai, ši dalis sumažinama iki 50%.
Be to, Mokesčių inspekcijai Latvijoje pateikus dokumentus (sąskaitas, čekius ir pan.), įrodančius,kad į tą miško valdos sklypą buvo investuotos lėšos, skirtos geresnei miško valdos priežiūrai (ugdomiesiems kirtimams, miško kelių tvarkymui ir pan.), suma minusuojama iš tos, nuo kurios būtų skaičiuojamas GPM.
Kitaip tariant, latviai siekia ir skatina miškų ūkio sektoriuje kurti didesnę pridėtinę vertę. O Lietuvoje vadinamasis 5% medienos „apyvartos“ mokestis miško savininkus skatina parduoti žaliavinę medieną, kadangi patiems imantis kirtimo, medienos ruošos darbų ir transportavimo atitinkamai mokestinė našta didėja iki pusantro karto.
Kaip mokesčius moka estai
Ponas Aunas, pabrėžtinai miškų ūkį vadinantis bioekonomika, pasakojo, kad Estijoje mokesčiai už privačių miškų naudojimą nesiskiria nuo tų, kurie taikomi ir valstybės miškų valdytojui.
Estijoje visos iš miškų ūkio gautos pajamas apmokestinamos 20% GPM mokesčiu. Kaip ir kaimynės Latvijos atveju, mokesčių inspekcijai pateikus dokumentus (sąskaitos, čekiai ir pan.), įrodančius, kad į tą miško valdos sklypą buvo investuotos lėšos, skirtos geresnei miško valdos priežiūrai (atkūrimui, miškotvarkos projektui rengti, ugdomiesiems kirtimams ir pan.), suma minusuojama iš tos, nuo kurios būtų skaičiuojamas pajamų mokestis. Nuo 2012 m. Estijoje galioja taisyklė, kad tokias išlaidas galima užskaityti, jei jos patirtos per pastaruosius trejus metus, todėl bendra apmokestinama suma gerokai sumažėja. Tiesa, valdininkai pirštu beda, kad ir Lietuvoje miškų ūkininkavimui taikomas neapmokestinamasis 2.500 Eur dydis per metus, kurį galima laikyti tokiu išminusavimu arba vykdantieji individualią veiklą gali iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti 30%, kaip patirtas sąnaudas.
Ponas Pivoriūnas apibendrina, jog šalių kaimynių privatūs miškų savininkai šiandien turi daug geresnes sąlygas miškininkauti ir prižiūrėti savo miškus taip, kad jie tarnautų ir visuomenei, ten mokestinės sąlygos yra palankesnės, o valstybės institucijos rodo daugiau dėmesio ir pagarbos privačių miškų savininkams.
Nerijus Kupstaitis, Aplinkos ministerijos miškų departamento direktorius, pripažįsta, kad mokestinė našta miškų ūkyje veikiantiems subjektams Lietuvoje yra didelė, ypač palyginti su kaimynais, o taip pat lyginant šalies viduje su kitais pirminės gamybos sektoriais.
„Kai kurių Seimo narių siūlymus sumažinti vadinamąjį privalomųjų atskaitymų mokestį nuo 5% iki 2,5% nelaikau labai rimtu sprendimu – tai daugiau noras įtikti rinkėjams. Žinoma, galima ir mokestį mažinti, ir visai jo atsisakyti, jei lygiagrečiai peržiūrima ir keičiama visa mokesčių sistema, o kartu atsisakoma to, kas finansuojama didesnio mokesčio sąskaita, bet tam ryžto politikai kol kas neturi“, – komentuoja p. Kupstaitis.
Kaip apmokestinami miško savininkai Baltijos šalyse
| Gyventojų pajamų mokestis | 15% | GPM miškų ūkyje yra 10%. Įprastas GPM 23 % asmenims, vykdantiems ekonominę veiklą | 20% |
| 5% nuo pajamų už parduotą statų ar nukirstą mišką. Seime svarstomas siūlymas taip vadinamą miedienos „apyvartos“ mokestį sumažinti iki 2,5%. | Jei parduodamas status miškas, apmokestinama suma mažinama 25 % | Iš apmokestinamos sumos galima įtraukti trijų metų išlaidas, patirtas miškų ūkyje | |
| Jei parduodamą žaliavinę medieną, apmokestinama suma mažinama 50 % | |||
| Iš apmokestinamos sumos galima įtraukti trijų metų išlaidas, patirtas miškų ūkyje | |||
| Pelno mokestis įmonėms | 15% | 15% | 20 %* |
| Pridėtinės vertės mokestis | 21 %, jei apyvarta viršija 45.000 EUR per metus | 21 %, kai apyvarta viršija 50.000 EUR per metus | 20 %, kai apyvarta viršija 16.000 EUR per metus |
| Žemės mokestis | Miškų ūkio paskirties žemės sklypai neapmokestinti | 0,2-1,5 % priklausomai nuo regiono. Netaikomas jaunuolynams. | 0,1-2,5 %, miško žemei taikomas pastarasis dydis ir gali būti iki dviejų kartų didesnis nei mokestis už žemės ūkio žemę. |
* – Estijoje įmonių pajamos nėra apmokestinamos pelno mokesčiu. Pajamos apmokestinamos, kuomet pinigai išimami iš įmonės, pvz. akcininkams išmokami dividendai ir kt.
Apmokestinimo pavyzdžiai
Pavyzdys 1 (Latvija)
Miško savininkui po kirtimų pardavus pagamintus rąstus ir atskaičius rąstų gamybos išlaidas ir gavus 10.000 Eur pajamų, apmokestinamoji suma mažinama perpus, nuo kurios skaičiuojamas 10% GPM, tad mokestis bus lygus 5%, iš viso 500 Eur. (1000 – 50%=5000-10%=500, viso 5%).
Pavyzdys 2 (Lietuva)
Lietuvoje taip vadinamasis 5% medienos „apyvartos“ mokestis (greta mokamo 15% GPM) miško savininkus skatina parduoti žaliavinę medieną, kadangi patiems imantis kirtimo, medienos ruošos darbų ir transportavimo atitinkamai mokestinė našta didėja iki pusantro karto.
Nuo parduoto stačio 1.000 kub. m miško po 30 Eur sumokėsite 1.500 Eur nuo 30.000 Eur apyvartos. Tačiau jei tą medieną norėsite pats nukirsti ir parduoti rąstus, kai tenka pačiam ištraukti medieną, samdyti darbininkus, už tokį kiekį jau sumokėsite 2.250 Eur mokesčio nuo 45 Eur už 1 kub. m kainos.
Pavyzdys 3 (Estija)
Miško įmonei valdant 16,8 hektarų ploto miško sklypą, ši valda valstybės yra įvertinta 2890 Eur, pritaikius maksimalų 2,5% mokestinį tarifą, kasmetinis nekilnojamojo turto mokestis bus lygus 72,5 Eur. Viso gaunasi, kad per metus šios valdos mokestis 1 hektarui yra lygus 4,3 Eur.
Šaltinis: Lietuvos miško savininkų asociacija, Privačių miškų savininkų asociacija; VŽ