Sengirės: kur dėti kablelį sakinyje: „Kirsti negalima palikti“?

Kilus diskusijų bangai dėl sengirių išsaugojimo ir Punios šilo statuso keitimo, į šią idėją skeptiškai žiūrintys politikai ir mokslininkai siūlo realiai konkrečioje vietoje susipažinti, kas atsitinka, kai miškas paliekamas egzistuoti natūraliai be žmogaus įsikišimo. „Dubravos rezervatinės apyrubės pavyzdys labai gerai atspindi padėtį, kuri miške be jokios ūkinės veiklos susiformuoja vos per pora dešimtmečių. Ten, kur…

Kęstutis Navickas: skleidžiamos žinios apie kertamus miškus klaidina visuomenę

„Visuomenės dėmesys šalies saugomoms teritorijoms bei miškams ir besikeičiantis jos požiūris į gamtos vertybių išsaugojimą, yra geras ženklas. Esu įsitkinęs, kad tai rodo ir stiprėjantį žmonių norą daugiau suprasti, pažinti, ką ir kaip saugome, ir savo pilietinėmis pastangomis prisidėti tausojant gamtą ir ja rūpinantis“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Visuomenės pagalba ir atvira diskusija,…

Nuomonė. Girininkas: miško kirtimai miško augintojų akimis

Neseniai, š. m. rugsėjo mėn. 1 d. „Šiaulių Naujienose“ buvo paskelbtas straipsnis „Kodėl kertami Lietuvos miškai“. Straipsnio pradžioje žurnalistas Romualdas Baliutavičius piešia tokį vaizdą: „Dar prieš du mėnesius čia ošė pušys, žaliavo eglių skaros, bolavo beržų kamienai, dabar driekėsi kelių hektarų plynė, styrojo palikti kelmai, mėtėsi šakos, vietomis priekaištingai į mus žiūrėjo pelkės akys… Miško…

Ateityje medieną gaminsime ne iš medžių? Kinai sukūrė nedegančią ir labai stiprią medieną

Daugybė pasaulio medžių kasdien yra nukertama dėl žaliavos poreikio. Mes turime ir kitų, sintetinių medžiagų, kurias gaminame laboratorijose, tačiau mediena vis dar turi savo vietą statybose. Visgi, ji turi trūkumų – ji greitai suyra, dega, keičiasi su metų laikais. Juos kinai išsprendė sukūrę dirbtinę medieną, kuri jau stebina mokslininkus. Mediena iš tikrųjų yra gana paprasta…

LMS Girininkų bendrijos pirmininkas Raimondas Juzikis:”Ar turėsime ateityje jaunuolynų?

Pranešimas apie medžiojamųjų žvėrių daromų drastiškai kasmet augančią žalą miškams. II dalis: LMS Girininkų bendrijos pirmininkas Raimondas Juzikis:”Ar turėsime ateityje jaunuolynų?(apie medžiojamųjų žvėrių daromų drastiškai kasmet auhančią žalą miškams). Posted by Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) on 2018 m. Birželis 27 d., Trečiadienis

Ką daryti, jei netoliese įsikūrę bebrai daro žalą?

  Bebrus leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 1-osios iki balandžio 15-osios pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatytą tvarką. Kadangi dabar yra toks ramybės laikotarpis, t. y. bebrų medžioti negalima, nes jie veda vaikus, jų užtvankos paprastai nejudinamos. Ką daryti, jei netoliese įsikūrę bebrai daro žalą, lrytas.lt aiškina Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vyr.…

 Energetikai rengia metodiką, pagal kurią mokės žemės ir miško savininkams kompensacijas už nustatytus servitutus

  Šiuo metu  Energetikos ministerija rengia tvirtinimui LR Vyriausybėje nutarimo projektą ,,Dėl  vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi pagal įstatymą ar sutartį  tinklų operatorių naudai nustatytu servitutu, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodikos  patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Iš esmės pritardami tokios metodikos būtinumui LMSDA  esame labai susirūpinę, nes Metodikoje pateiktos skaičiavimo formulės yra niekuo nepagrįstos  ir neatitinka realių…

„Stora Enso“ sukūrė pakaitalą plastikui iš medienos

Suomių ir švedų kompanija „Stora Enso“ sukūrė produktą iš medienos, kuriuo galima pakeisti plastiką. Koncernas teigia, kad inovacija padės 60% sumažinti plastiko naudojimą. „Stora Enso“ pranešė rinkai pasiūliusi biokompozicinę medžiagą, kuri ateityje pakeis plastiką, rašo portalas yle.fi. Medžiaga, kuriai suteiktas „DuraSense“ pavadinimas, gaminama iš medienos plaušų, polimerų bei kitų priedų. Kompanija tvirtina, kad „DuraSense“ turi…

„Aukštaitijos šilo“ miškasodyje

MSK „Aukštaitijos šilas“ organizavo tradicinę miško sodinimo dieną – miškasodį. Miškasodis – tai ypatingai svarbus miškininkų darbas ir gera proga supažindinti jaunąją kartą su miško gyvenimu. Todėl šią dieną „Aukštaitijos šilas“ kieme būriavosi ne tik darbuotojai, kooperatyvo svečiai, bet ir gimnazistai, kurie jau trečius metus gausiai atvyksta į talką. Šį pavasarį sodinome 3 ha kirtavietę…

Apie brangią žemę, kurią saugojo ženklai ir į kaupus įkastos žvėrių galvos

XV–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bene vertingiausias turtas buvo žemė ir dvarai. Tai užtikrino šeimos ekonominį stabilumą ir socialinį statusą. Tačiau egzistavo ne tik žemės panauda, bet ir būtinybė saugotis nuo į ją besikėsinančių žemvaldžių. Pavyzdžiui, siekiančių suklastoti ir pakeisti valdos ribas arba savavališkai užsėti atokesnį sklypą ir taip jėga jį užvaldyti. Apsidraudžiant nuo šių…