Didelių nuostolių dėl lietingų metų patyrę ūkininkai dėl nuotolių kompensavimo kreipėsi į šalies valdžią, kuri, paskelbusi visoje šalyje ekstremalią situaciją dėl augalų žūties žemės ūkyje, pripažino ūkininkus nukentėjusiais. Deja, tokią pačią ekstremalią situaciją patyrė ir miškininkai, priešingai negu ūkininkai, nesikreipę dėl patirtų nuostolių atlyginimo.
– Miškininkai kantrūs, – juokavo miško savininkų kooperatyvo direktorius Saulius Tirevičius. – Blogybė ta, kad mūsuose miškininkas ir ūkininkas atskiros „struktūros“. Vokietijoje, Austrijoje, Skandinavijos šalyse ūkininkai yra ir miško savininkai. O pas mus yra suformuota tam tikra priešprieša. Šie metai miškų eksploatacijos atžvilgiu buvo labai prasti. Tokių metų nepamenu. Bet sukamės iš padėties, ir tik pasvajojame kaip būtų buvę šiemet puiku dirbti Dzūkijoje kur smėlynai, – dėstė pašnekovas. – Jeigu yra sausų miškų, tai juos ir stengiamės dabar pjauti bei tikimės, kad ši žiema bus rimta ir bent jau mėnesį leis darbuotis miškuose. Pernai žiemą gal buvo dvi ar trys savaitės kai galėjom dirbti, todėl buvo mestos maksimalios pajėgos. Ankstesniais metais šlapvietes iškirsdavome per vasaros karščius arba žiemą kai užšąla. O šiemet vasara neleido net pagalvoti apie panašius darbus. Negalėjome vykdyti eksploatacijos darbų, negalėjome pardavinėti medienos kiek buvome suplanavę. Teko dirbti kitus darbus – pasodinome tik 20 ha kirtaviečių, o želdinių priežiūra buvo vykdoma apie 260 ha plote.
„Vilnies“ informacija
2017 m. lapkričio 24 d., Nr. 92