Biokuro prekyba biržoje įsisuko rimtai – nuo 2015 m. birželio šilumos gamintojai čia nuperka iki 85% sau reikalingo biokuro. Tai prisidėjo prie solidaus jo kainos sumažėjimo. Šiemet tolesnis pigimas neprognozuojamas, biokuro tiekėjai jį ir taip parduoda beveik už savikainą.
„Biokuro pigimo potencialas beveik išsemtas: žaliavų kainos kurį laiką krito, dėl intensyvios konkurencijos tiekėjų maržos susitraukė. Žinoma, visada yra galimybių didinti verslo efektyvumą, bet tokio didelio kainos mažėjimo kaip iki šiol nebeturėtų būti“, – prognozuoja Laura Žalaitė, energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ generalinė direktorė.
2015 m. IV ketvirtį, šildymo sezono įkarštyje, biržoje nupirkto biokuro vidutinė kaina siekė 141,9 Eur/tne, 19,1% mažiau nei tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu.
Panašios tendencijos matyti ir šiemet – vasarį už biržoje įsigytas medienos skiedras pirkėjai vidutiniškai mokėjo po 149 Eur/tne, 2015 m. vasarį – po 162 Eur/tne.
Pigiau nei savikaina
Anot Mariaus Valukyno, biokuro gamyba užsiimančios UAB „Dzūkijos mediena“ vadovo, maždaug pusmetį biokurą tenka pardavinėti pigiau nei savikaina.
„Šildymo sezono metu dar truputį pavyksta uždirbti, vasarą dirbame su minusu, kad tik žmonių nereikėtų atleisti“, – kalba jis.
Jis mato kelias biokuro atpigimo priežastis – trečia iš eilės nešalta žiema, dėl kurios smarkiai sumenko biokuro poreikis, kiek atpigusi biokuro žaliava, išaugusi konkurencija tarp biokuro tiekėjų, kurią dar paaštrina iš Baltarusijos ir Latvijos atvežamas biokuras.
„Regis, pasiektas dugnas. Nelabai įsivaizduoju, kad ateityje biokuro kainos galėtų būti žemesnės nei šiuo metu“, – sako Renaldas Augutavičius, biokuro gamybos ir prekybos UAB „Tornis“ direktorius.
Sumažėjusias biokuro kainas jis aiškina tuo, kad į šią rinką buvo perinvestuota, atsirado daug tiekėjų, dalis biokuro vis dar gaminama nemokant mokesčių. Rinkos kainas iškraipo ir ES parama, su kuria ūkininkai įsigyja įrangą biokuro ruošai ir tuo užsiima kaip papildoma veikla.
„Žinant, kiek kainuoja biokuro žaliava, kai kurių tiekėjų kaina atrodo keistai – neįmanoma taip pigiai biokurą pagaminti ir dar atvežti klientui“, – tvirtina „Tornio“ vadovas.
Anot p. Žalaitės, Lietuvos rinkoje vis aktyvesni biokuro pardavėjai iš Latvijos, „Baltpool“ biržoje jau registruotos 7 latvių bendrovės. „Baltpool“ skaičiavimais, biržos dalyviai iš Latvijos 2015–2016 m. sudarė 100 sandorių, iš jų 58 – vien šiais metais, pagal juos parduota 6.900 tne, arba maždaug 1.100 vilkikų biokuro.
Ponios Žalaitės vertinimu, nepaisant šiemetinio įpareigojimo šilumos gamintojams biržoje įsigyti jau visą reikalingą biokurą (pernai galiojo reikalavimas nupirkti 50%), 2016 m. birža planuoja išlaikyti panašų apyvartos lygį kaip 2015 m. paskutinį pusmetį. Anot jos, šilumos gamintojų aktyvumas biržoje reikšmingai išaugo dar pernai vasarą, kai jie pradėjo ruoštis 2015–2016 m. šildymo sezonui.
„Nuo praėjusio birželio 80–85% biokuro, pristatomo į katilines, kurių šilumos kainą reguliuoja VKEKK, yra įsigyjama biržoje. Todėl šiemet esminių pokyčių nesitikime“, – sako ji.
Daugiausia už biokurą 2015 m. IV ketvirtį mokėjo Marijampolės, Alytaus ir Vilniaus apskričių šilumos gamintojai (daugiau nei 150 Eur/tne). Mažiausiai – 132 Eur/tne – Utenos apskrities šilumininkai. Jie didžiąją jo dalį pirko ne biržoje, o pagal dvišales sutartis su mažesne nei biržos kaina.
„Verslo žinių“ informacija
2016 m. kovo mėn. 30 d. Nr. 48 (4504)