Parduoti mišką IKEA ir kitiems aktyviems medienos pirkėjams ateityje galės ne tik urėdijos, bet ir privačių miškų savininkai, jie galės sertifikuoti miškus pagal tokį standartą, kokį pripažįsta medienos sektoriuje veikiančios bendrovės.
Aplinkos ministerija (AM) po kritikos dėl galimo urėdijų protegavimo persigalvojo ir dabar mano, kad privačių miškų savininkams turi būti sudarytos vienodos sąlygos prekiauti mišku. Dabar paskelbtas naujas konkursas dėl Lietuvos privačių miškų sertifikavimo ne tik pagal PEFC („Program for the Endorsement of Forest Certification“), bet ir pagal FSC („Forest Stewardship Council“) sertifikavimo sistemą lyginamajai analizei atlikti, įvertinant poreikį, galimybes ir įdiegimo sąnaudas.
„Tikimės, kad laimėtojai bus aiškūs šio mėnesio pabaigoje“, – sakė Ieva Klimašauskė, AM Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėja.
Tokią studiją ekspertai turi parengti per pusmetį nuo sutarties pasirašymo. Projektui numatyta skirti 12.000 Eur.
Šiuo metu pagal FSC standartą, kokį pripažįsta didžiausias Lietuvos baldų pramonės užsakovas, Švedijos koncernas IKEA, Lietuvoje sertifikuoti tik miškų urėdijų valdomi valstybiniai miškai arba maždaug 39% visų šalies miškų.
Ministerija persigalvojo
Anksčiau ministerija siūlė, kad Lietuvos privačius miškus būtų galima sertifikuoti tik pagal miškų sertifikavimo sistemą PEFC. Tai jos specialistai motyvavo tuo, kad Lietuvos privačius miškus sertifikuoti pagal FSC standartą galimybė yra, o pagal PEFC – ne, todėl ir nuspręsta pradėti šiuos sistemos diegimo Lietuvoje darbus.
Pasak p. Klimašauskės, gavus pasiūlymų dėl tobulinimo, buvo patikslinta techninė užduotis – numatyti, kad privačius miškus būtų galima sertifikuoti pagal abu standartus.
Sertifikuotų privačių miškų Lietuvoje yra itin mažai. Šiuo metu tik vienos Lietuvos įmonės miškai yra sertifikuoti pagal FSC, o fiziniams asmenims priklausantys miškai nėra sertifikuoti, tuo metu medienos pirkėjai vis dažniau prašo būtent pagal FSC standartą sertifikuotos medienos iš privačių miškų.
Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius, atkreipia dėmesį, kad bemaž 80% baldų pramonės eksporto iškeliauja per IKEA, o ši renkasi ir diegia FSC standartą.
Sertifikuota 10% brangesnė
Tikėtina, kad prekybos įmonės, kurios užsiima gamyba, nuo 2020 m. iš Baltijos šalių miškų supirks tik tą medieną, kuri bus iš FSC sertifikuotų miškų. Vadinasi, liko treji metai Lietuvos privatiems miškams sertifikuoti.
Pagal gretimose šalyse galiojančius sertifikuotos ir nesertifikuotos medienos kainų palyginimą galima teigti, kad sertifikuota mediena yra iki 10% brangesnė, ypač jei ji skirta medienos gaminiams, kurie parduodami ne vietos rinkoje
Thomas Shaeferis, „IKEA Purchasing Services“ Šiaurės Europos pirkimo operacijų vadovas, sako, kad IKEA miško savininkams kelia aukštus tvarios miško priežiūros reikalavimus.
„Turime išsikėlę tikslą iki 2020 m. 100% medienos žaliavos įsigyti iš kokybiškiau prižiūrimų miškų, o tai reiškia, kad jie turi būti sertifikuoti pagal FSC“, – VŽ atsiųstame komentare anksčiau yra teigęs p. Shaeferis.
Rinkos ekspertai mano, kad efektyviausia būtų diegti vadinamąjį grupinį privačių miškų sertifikavimą, kuriame būtų sujungtos smulkios miško valdos, o išlaidos už sertifikavimo auditus būtų padalytos medienos pramonės atstovams, miško valdytojams ar savininkams ir valstybėms. Šiuo metu vieną miškų urėdiją, kurios vidutinis plotas siekia 23.000 ha, sertifikuoti pagal FSC kainuoja apie 16.000 Eur. Sertifikatas galioja 5 m.
VŽ jau rašė, jog Vilniuje pernai spalį lankęsis Henrikas Elmas, IKEA pasaulinių įsigijimų vadovas, nurodė, kad bendrovė norėtų Lietuvoje įsigyti daugiau sertifikuotos medienos ir yra linkusi dirbti su smulkesnių miškų savininkais, kurie ryžtųsi sertifikuoti savo mišką.
| Estija | Latvija | Lietuva | Baltijos šalys | Švedija | |
|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojų sk., mln. | 1,3 | 2,0 | 2,9 | 6,2 | 9,8 |
| Plotas. mln. ha | 4,5 | 6,5 | 6,5 | 17,5 | 40,7 |
| Miškų plotas, mln. ha | 2,3 | 2,9 | 2,1 | 7,3 | 23,2 |
| Privatūs miškai, dalis % | 48% | 42% | 36% | 42% | 81% |
| Valstybės valdomi miškai, dalis % | 39% | 50% | 49% | 46% | 17% |
| Savivadybės, bažnyčia, kt. savininkai, dalis % | 13% | 8% | 15% | 12% | 2% |
| Privatūs savininkai | 60.000 | 150.000 | 230.000 | 440.000 | 330.000 |
| Vidutinė miško valda, ha | 8-10 | 8-10 | 3,4 | – | 35 |
| Didesnių nei 100 ha valdų sk. | 500-600 | – | 200 | – | – |
| Stataus miško pasiūla, mln. kub. m. | 454 | 631 | 501 | 1.512 | 3.000 |
| Metinis miško prieaugis, mln. kub. m | 11-13 | 20-27 | 12-16 | 40-56 | 116 |
| Metinės kirtimų apimtys, mln. kub. m | 6-8 | 9-11 | 6-8 | 21-27 (50%) | 82 (70%) |
| Apvaliosios medienos eksportas per metus, mln. kub. m | 1,4-2,0 | 3,1-4,1 | 1,5-2,0 | 6,0-8,1 | 0,8 |
| Pjautinė mediena, mln. kub. m | 0,5-0,6 | 1,5-3 | 0,7 | 2,7-4,3 | 16,2 |
| Stataus miško tankis, kub. m/ha | 197 | 218 | 240 | – | 130 |
| Vidutinė orientacinė kaina, Eur/kub. m* | ~20,5 | ~19 | ~15,5 | – | ~27-60 |
| Vidutinė orientacinė stataus miško su žeme kaina, Eur/ha* | ~4.039 | ~4.100 | ~3.720 | – | ~5.200 |
Verslo žinių informacija