Žaliavinės medienos trūkumas šalies perdirbėjus skatina jos dairytis užsienyje, o išaugęs apdorotos medienos importas į Europą iš Rusijos pjauna lentpjūvių verslą Lietuvoje.
Kad medienos rinkoje trūksta, rodo pasibaigę šių metų II pusmečio valstybinės medienos aukcionai: įsigyta 95% visos urėdijų pasiūlytos medienos, o tai yra neįprastai daug. Tarptautiniai šaltiniai nurodo, kad kritus rubliui ir stojus statyboms Rusija užvertė rinkas mediena.

Importo pėdsakai Lietuvoje

Vien per šių metų kovą Rusijos apvaliosios medienos eksportas padidėjo 6%, iki 2,27 mln. kub. m, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Iš viso per pirmąjį ketvirtį šios šalies eksporto apimtis siekė 5,33 mln. kub. m. Tai skelbia medienos rinkos analizės įmonė „WoodStat“.

Palyginti – Lietuvoje kasmet parduodama apie 6–7 mln. kub. m medienos (maždaug po pusę iš privačių ir valstybinių miškų). Tačiau pernai (dėl kritusių kainų ir įsigaliojusio 5% medienos mokesčio privačių miškų savininkams) trečdaliu, arba 900.000 kub. m, krito privačių miškų pardavimai, tad didesne paklausa mėgaujasi urėdijos bei žaliavinės ir apdorotos medienos importuotojai.

Brangina per maži kiekiai

Statistikos departamento duomenimis, žaliavinės ir apdorotos medienos importo iš Rusijos vertė išaugo 2,4 karto, iki 351.200 Eur. Palyginti – bendra medienos importo vertė didėjo tik 1,3 karto, iki 4,55 mln. Eur.

Arvydas Urbis, Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos vadovas, komentuoja, kad 95% pusmetiniame urėdijų aukcione įsigytos valstybinės medienos yra neįprastai daug ir reiškia, jog perkame net medienos šiukšles, t. y. plokščių medieną, nes geresnių medienos sortimentų iš esmės nebėra.

„Pagal ilgalaikes sutartis medienos aukcionuose įsigyja ir perpardavėjai ir ją išveža iš Lietuvos į Latviją, kitas šalis. Taip jos ima trūkti medienos perdirbėjams. O aukcionuose nedideliais kiekiais pasiūloma mediena per trumpalaikes sutartis (iki pusmečio) pakelia rinkos kainą, kuri jau darosi spekuliacinė“, – komentuoja p. Urbis.

Jis prognozuoja, kad medienos kainos rudeniop didės.

Kartu pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Rusijoje mediena šiandien yra daug pigesnė dėl nuvertėjusio rublio. „WoodStat“ nurodo, kad Rusija, siekdama gauti užsienio valiutos, daro viską, kad tik paskatintų medienos pardavimus užsienio rinkose, net ir dirbtinai mažindama apvaliosios medienos, pagamintos valstybiniuose miškuose, kainas.

Deja, žaliavinės medienos rąstų eksportą ji labai riboja, o parduodama jau apipjauta mediena, kuri atkeliauja į Lietuvą, daugiausia naudojama karkasiniams namams statyti ar dailylentėms gaminti.

Importas pjauna lentpjūves

„Mūsų lentpjūvės pateko į didelę bėdą, nes rusai kaip žaliavą įveža jau apipjautą medieną“, – sako p. Urbis.

Pavyzdžiui, UAB „Šilalės mediena“, kurios didžiuma verslo yra lentpjūvių paslaugos, iš esmės stabdo gamybą maždaug po savaitę per mėnesį.

Pasak p. Urbio, būtų tiksliau sakyti, kad rusai mediena užvertė ne Lietuvą, o visą Europą, kur tenka konkuruoti su rusais, nes mes eksportuojame apipjautą medieną (lentas, dailylentes, statybinę medieną ir t. t.) į visą ES. „Vokietijoje tie patys vokiečiai gali nusipirkti iš Rusijos atvežtos apdirbtos medienos pigiau nei lietuviškos. Tada savaime krinta noras pirkti iš mūsų, tad perka iš rusų“, – aiškina p. Urbis.

Virgilijus Žygaitis, 170 darbuotojų turinčios „Šilalės medienos“ vadovas, patvirtino, kad jo įmonei ir visam šalies lentpjūvių sektoriui tenka konkuruoti su importu iš Rusijos, taip pat Baltarusijos, nes vidaus rinkoje rąstų mediena yra brangesnė už įvežtinę.

„Žaliavos trūkumas lemia ir mažesnę darbų apimtį. Su tuo importu vargu ar pakovosi. Turėtų uždrausti įvežti, bet kas uždraus“, – teigia p. Žygaitis.

Savo ruožtu p. Urbis teigia, kad stambiems medienos perdirbėjams, skirtingai nei jo asociacijos atstovaujamiems smulkiesiems, esama padėtis rinkoje netgi naudinga.

Skaičiuoja naudą

„Didiesiems plokščių gamintojams juk jokio skirtumo, ką sumalti. Svarbiausia, kad tik būtų ką. Be to, plokščių mediena smarkiai pigo, popiermedis taip pat, atsirado dideli kiekiai, nes užsieniečiai nebeperka. Iš Lietuvos išvažiuoja rąstai, iš kurių gaminama, o jų dar nelabai kas ir įveža“, – komentavo p. Urbis.

Irmantas Rajunčius, kietmedžio parketo UAB „Boen Lietuva“ generalinis direktorius, patvirtino, kad trūkstant vidaus rinkoje rąstų medienos tenka dairytis svetur.

„Mes dalyvavome urėdijų medienos aukcionuose, bet šiemet jie mums buvo labai nesėkmingi. Gavome medienos daug mažiau, nei paprastai. Ko negauname Lietuvoje, vežamės iš kitur“, – komentuoja p. Rajunčius.

„Boen Lietuva“ iš užsienio, daugiausia Ukrainos, įsiveža žaliavinio ąžuolo, spygliuočių lentas tradiciškai importuoja iš Latvijos.

„Kokių nors importo iš Rusijos pokyčių nematau. Jeigu rusai vežtų, medienos būtų. Ąžuolui jie taiko didelius muitus, spygliuočių medienos kainos toliau išlieka aukštos, vadinasi, didesnės pasiūlos nėra“, – teigia p. Rajunčius.

Urėdijoms padėtis naudinga

Miškų urėdijos 2016 m. II pusmečio aukcionuose pusmetinėms ir ilgalaikėms medienos pirkimo sutartims sudaryti pasiūlė pirkti 702.000 kub. m apvaliosios medienos sortimentų daugiau pagal daugiau nei 1.600 pasiūlymų įsigyti apvaliosios medienos.

Vidutinė aukcionuose nupirktos apvaliosios medienos kaina, palyginti su šių metų penkių mėnesių vidutine kaina, nepakito ir išliko 38 Eur už kub. m. Medienos perdirbėjams aktualių spygliuočių ir beržų rąstų vidutinės kainos rinkoje svyruoja nuo 55 iki 65 Eur už kub. m.

„Tikimės, kad aukcionuose trumpalaikėms sutartims sudaryti apvaliosios medienos kaina rudeniop didės ir tai teigiamai atsilieps šalies miškų urėdijų rezultatams“, – komentuoja Rimantas Prūsaitis, generalinis miškų urėdas.